G. Blazgienė. „Money 20/20“: 4 svarbiausios finansinių paslaugų tendencijos

2024 m. birželio 4–6 d. Amsterdame įvyko svarbiausias Europos fintech renginys „Money 20/20″, į kurį šiemet susirinko daugiau kaip 8500 šios industrijos atstovų. Apibendrinant konferencijoje ir parodoje pristatytas naujoves, galima išskirti 4 pagrindines tendencijas: vis spartėjantį dirbtinio intelekto naudojimą bankininkystėje, vartotojų pasirenkamus mokėjimo būdus, atvirąją bankininkystę ir saugumą.

Dirbtinis intelektas (DI) keičia vartotojų patirtį

DI vis aktyviau keičia bendravimą su klientais, stiprina saugumo priemones ir išplečia finansinių paslaugų prieinamumą. Prognozuojama, kad iki 2031 m. DI finansinių paslaugų rinka viršys 61 mlrd. JAV dolerių, o šios technologijos potencialą pripažįsta daugiau kaip 80 proc. bankų. 2023 m. finansinių paslaugų sektorius į DI investavo apie 35 mlrd. dolerių, iš kurių bankų sektoriui teko apie 21 mlrd. dolerių.

DI gali pakeisti vartotojo patirtį, įskaitant bankų programėlių dizaino pritaikymą pagal kiekvieno kliento individualią elgseną ir pageidavimus. Pavyzdžiui, jei vartotojas dažnai atlieka tarptautinius pinigų pervedimus, DI pertvarko programėlės prietaisų skydelį taip, kad pirmenybė būtų teikiama tarptautinės bankininkystės funkcijoms. Vertinama, kad apie 20 proc. mažmeninių ir komercinių bankų jau įdiegė generatyvinio dirbtinio intelekto (GDI) sprendimus arba yra pasirengę pradėti juos taikyti artimiausiu metu.

Be jokios abejonės, DI padės mums suprasti tikruosius klientų lūkesčius ir elgseną. Apgalvotai taikydami DI sprendimus, galime pagerinti bendrą klientų patirtį, sustiprinti rizikos valdymo procesus ir net prisidėti prie aukštesnio klientų finansinio raštingumo ugdymo. Kai kalbama apie sudėtingus finansinius produktus, galima pridėti DI paremtų žaidybinių elementų, kurie naudingi ir bankininkystės verslo atstovams, ir patiems vartotojams.

Naujausios mokėjimų tendencijos – pirmenybė atsiskaitymui negrynaisiais  

Naujausios mokėjimų tendencijos išryškina reikšmingą technologinę pažangą, pavyzdžiui, realaus laiko ir P2P mokėjimus. Prognozuojama, kad mokėjimų negrynaisiais pinigais operacijos kasmet augs po 16,6  proc. ir iki 2027 m. pasieks 2,3 trilijono JAV dolerių. Tikimasi, kad momentiniai mokėjimai ir e. pinigai padidės nuo 17 proc. pasaulinių negrynųjų pinigų operacijų 2022 m. iki 28 proc. 2026 m.

Aptariant naująsias mokėjimų tendencijas labai ryškiai nuskambėjo, kad klientai pirmenybę teikia negrynųjų pinigų operacijoms ir apsipirkimui internetu – tai sukuria spaudimą įmonėms integruoti mokėjimus į rinkodaros kanalus, pvz., soc. tinklus. Plečiantis bankininkystei kaip paslaugai (angl. banking as a service, BaaS), auga galimybės finansines paslaugas teikti tik internetu. Nors dažnai svarbus greitis, kartais pirmenybė teikiama tokiems veiksniams kaip duomenų patikra, vartotojo identifikacija, o tai skatina bankus skirti daugiau dėmesio vartotojų sąsajų tobulinimui.

Integruoti finansai (angl. embedded finance) sklandžiai įtraukia įvairias finansines paslaugas, tokias kaip kreditavimas, mokėjimų vykdymas, draudimas į nefinansines platformas, gerindami klientų patirtį ir skatindami pajamų augimą. Sėkmingiems integruotų finansų pasiūlymams labai svarbus bankų, fintech ir nebankinių tarpininkų bendradarbiavimas.

Verta pažymėti, kad naujausios mokėjimų tendencijos rodo nuoseklų perėjimą prie skaitmeninių ir automatizuotų sprendimų. Tokios naujovės kaip mokėjimai realiuoju laiku, skaitmeninės piniginės ir blokų grandinės technologija keičia sandorių atlikimo būdus, didina efektyvumą ir mažina sąnaudas. Pavyzdžiui, „Mano bankas” pernai balandį išplėtė savo paslaugas SEPA momentiniais pervedimais. Šiuo metu momentinių mokėjimų skaičius sudaro 65,82 proc. visų operacijų. Akivaizdu, kad ši pažanga ateityje nulems finansų sektoriaus kryptį, nes suteiks galimybes atlikti mokėjimus greičiau.

Atviroji bankininkystė: diskusijos apie „visų duomenų atvėrimą“

Atviroji bankininkystė keičia finansų sektorių, siūlydama įmonėms galimybes panaudoti duomenis pajamoms generuoti, sąnaudoms mažinti ir klientų patirčiai gerinti. Parodoje „Money 20/20″ buvo pristatyti realūs atvejai, iliustruojantys kaip įmonės naudoja atvirosios bankininkystės duomenis ne tik mokėjimams, bet ir integruodamos juos įvairiose veiklos srityse, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros ar transporto sektoriuose. Pagrindinėmis diskusijų temomis tapo perėjimas prie „visų duomenų atvėrimo“, taip pat buvo akcentuojamas integralumo, sąveikavimo be jokių barjerų vaidmuo. Aktyviai diskutuota dar dviem temomis: duomenų apsaugos bei teisiniais ir etiniais reikalavimais duomenų judėjimu grįstiems verslo modeliams.

Teigiama, kad iki 2027 m. atvirosios bankininkystės naudotojų skaičius Europoje padvigubės, todėl, plečiant atvirosios bankininkystės galimybes, būtina sutelkti dėmesį į strateginį duomenų naudojimą ir saugumo stiprinimą. Atvirosios bankininkystės duomenų panaudojimas ne tik pagerins klientų patirtį, bet ir atvers naujas galimybes verslui gauti pajamų, mažinti išlaidas, išlaikant spartų augimą ir aukštą efektyvumą.

Saugumas

Saugumas mokėjimų srityje buvo pagrindinė tema, kuria diskutavo kovos su sukčiavimais ekspertai, teisėsaugos institucijos, parodos ir konferencijos dalyviai. Tenka pripažinti, kad išaugęs duomenų apsaugos pažeidimų ir finansinių nusikaltimų skaičius lėmė vartotojų pasitikėjimo smukimą. Apskaičiuota, kad kasmet dėl sukčiavimo prarandama 5 proc. įmonių pajamų, o tai sudaro apie 4,7 trilijono JAV dolerių visame pasaulyje. Vienas iš keturių žmonių tampa sukčiavimo auka, todėl kasmet patiriama 1,026 trilijono JAV dolerių nuostolių. Ekspertai patarė, kad įvykus mokėjimų saugumo pažeidimams organizacijos turėtų sutelkti dėmesį į tris C (Containment, Communication, Coordination) – aptiktų problemų suvaldymą, bendravimą su nukentėjusiaisiais ir veiksmų koordinavimą su teisėsaugos institucijomis bei panašiomis įmonėmis.

Bankų sektorius atitikties sričiai turi skirti prioritetinį dėmesį. Matome naujų sektorių atsiradimą, kurie ne tik atneša naujų rizikų, bet ir didina sklandžių tarptautinių mokėjimų paklausą. Atitikties standartai nuolat tobulinami ir tampa vis griežtesni – užuot laikius atitiktį ir reguliavimą našta, būtina juos pripažinti kaip pagrindines finansų ekosistemos apsaugos priemones. Jie tarnauja vientisumui palaikyti ir užtikrina tiek verslo, tiek vartotojų saugumą ir pasitikėjimą.

Komentaro autorė – Giedrė Blazgienė, Mano banko generalinė direktorė