Ką įmonėms svarbu žinoti apie tvarumą?

AB „Mano bankas“ yra sertifikuota klimatui neutrali organizacija bei Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) narė. Kai į mus finansavimo kreipiasi tvariai veikiančios įmonės, jų projektams skiriame ypatingą dėmesį – taip siekiame paremti tvarumo idėjas ir padėti joms įsitvirtinti Lietuvos verslo aplinkoje. Dalinamės „Mano banko“ tvarumo vadovo Tado Kavaliausko atsakymais į dažniausiai gaunamus klausimus, kurių jis sulaukia pristatymų ir interviu metu.

Apie tvarumą pastaruoju metu kalbama labai daug, tačiau kodėl ši kryptis turėtų rūpėti verslui?

Tvaraus verslo modelio diegimas organizacijai visoje tiekimo grandinėje leidžia įsivertinti savo dabartinį potencialią per aplinkosaugos, socialinę ir ekonominę prizmę bei numatyti reikiamus ateities pokyčius, kad verslas toliau sėkmingai gyvuotų. Naudos pradedamos matuoti ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu bei aplinkosauginiu aspektu. Atsiranda naujų veiklos galimybių, taupomi resursai, kuriama tvirtesnė bendruomenė.

Paprastai, kai kalbama apie tvarumą, pirmiausia mąstoma apie gamtosaugą. Bet tai nėra tikslu – kokie dar aspektai atspindi tvarią įmonės veiklą, į ką būtina atkreipti dėmesį?

Nors tvaraus verslo įdėjai daugiau nei 25 metai, tačiau vieningai priimto tvarių organizacijų apibrėžimo nėra. Tikriausiai dėl to, kad tvarumo modelis kinta keičiantis pasauliui. Tvarų verslą šiuo metu apibrėžčiau taip – siekdamas ilgaamžiškumo, jis turi kurti papildomas aplinkosaugines, socialines ir ekonomines vertes suinteresuotoms šalims. Ne mažiau svarbu ir tai, jog tai darytų siekdamas kuo mažesnio neigiamo poveikio aplinkai, bendruomenei ir ekonomikai.

Tvarumo modelyje aplinkosaugai skiriamas didelis dėmesys dėl šiuo metu vykstančios klimato krizės. Tikriausiai todėl gali susidaryti klaidinga nuomonė, kad tvarus verslas rūpinasi tik aplinkosauga.

Organizacijoms siūlyčiau pradėti nuo tvarumo ataskaitos parengimo. Tam yra ne viena viešai prieinama metodologija. Atskirai išskirčiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apskaičiavimą. Įsivertinus esamą situaciją, pradėjus matuoti atskirų sektorių sričių duomenis, galima pradėti kalbėtis su suinteresuotomis šalimis, kokius pokyčius turime atlikti, kad organizacija toliau sėkmingai gyvuotų. Iš to turėtų gimti ilgalaikė įmonės tvarumo strategija su aiškiais tikslais ir terminais jiems įgyvendinti. Tai įvardinčiau kaip pagrindą, ką įmonės turėtų turėti.

„Mano bankas“ yra LAVA narys. Iš kitų įmonių atstovų girdėti, kad teikiant paraiškas paskoloms tenka pateikti tvarumo ataskaitas, o jų nepateikus kyla problemų. Kokia yra asociacijos LAVA narių patirtis?

Šuo metu tokios prievolės nėra. Tačiau, pradėjus vertinti su klimato kaita susijusias rizikas, bankai kartu su jau įprastais paskolos tiekimui reikalingais dokumentais gali pareikalauti papildomos informacijos. Šiuo atveju – susijusios su įmonės tvarumu. Šiuo metu – pereinamasis laikotarpis, kuomet įmonės turi laiko pasiruošti numatomiems pokyčiams. Savo klientus „Mano banke“ stengiamės informuoti apie numatomus pokyčius, kad jie spėtų sklandžiai pasirengti.

Tvaraus verslo modelio diegimas nėra sprintas, tai greičiau maratonas, todėl įmonės neturėtų gąsdintis, kad dar nepradėjo gilintis į tvarumo temą. Tačiau, būtina pradėti jau dabar, tvarumą organizacijose kelti kaip vieną iš prioritetų. Drįsčiau teigti, kad tvarus verslas – nebe smagi užgaida, o būtinybė sėkmingai veikiančiai įmonei. Nežinantiems nuo ko pradėti ar norintiems gilinti žinias apie tvarius organizacijų modelius, galima kreiptis į Lietuvos atsakingo verslo asociaciją (LAVA).

Ar tiesa, kad bankai Lietuvoje gali atsisakyti finansuoti projektus, jei jie neatitinka tvarumo sąlygų?

Kredito įstaigų veiklos modelis pagrįstas rizikų valdymu. Europos centrinis bankas nuo 2020 m. su klimato kaita susijusias rizikas įtraukė į pagrindinių rizikų sąrašą. Lietuvos bankai per šiuos metus su tvarumu susijusias rizikas įtrauks į bendrą rizikų portfelį. Kitaip tariant, nustatys papildomus kriterijus, kuriuos vertinant bus priimami sprendimai dėl paskolos išdavimo.

Veiklų tvarumas yra klasifikuojamos pagal ES parengtą taksonomiją.

Pateiksiu hipotetinį pavyzdį: X įmonė prašo verslo paskolos gamybos didinimui. Vertinant paskolą tikrinamas tokio verslo ilgaamžiškumas. Pagal ES arba Lietuvos įstatymus bus įvertinta, kad toks verslas po 4 metų egzistuoti negalės arba tokio tipo verslui netolimoje ateityje numatoma padidinti taršos mokesčius. Tokiu atveju stipriai padidėja rizika, kad ši įmonė per paskolos išsimokėjimo laikotarpį taps nemoki.

Konkretus pavyzdys – kailinių gyvūnų ūkiai. Iki 2026 m. pagal LR Seimo priimtą įstatymą tokių ūkių nebeturi likti Lietuvoje. Todėl tokia veikla būtų priskiriama prie netvarių.

Ar būtina kelti tvarumo reikalavimus verslo partneriams ar tiekėjams?

Plačiau tvarumą suprantančios įmonės siekia jo visoje savo vertės grandinėje. Įmonėms svarbu ne tik tai, kas vyksta jų kieme, bet ir kaip ir iš kur gaunamos žaliavos, kas su jų produktu vyksta po pardavimo. Todėl įmonės vis labiau atkreipia dėmesį į partnerių veiklą. Jos siekia nusistatyti tvaraus bendradarbiavimo kriterijus, kurie sumažintų dėl partnerio veiklos kylančias operacines ir reputacines rizikas.

Ar visoms įmonėms aktualu įgyvendinti tvarumo iniciatyvas? Teko girdėti, kad kai kurioms įmonėms, pvz. dirbančioms transporto srityje, nepavyksta įsigyti mažiau taršių automobilių, nes tokių į Lietuvą niekas net netiekia. Ką daryti tokiu atveju?

Visos įmonės turi siekti kaip įmanoma tvaresnio veikimo modelio savo srityje. Atskiri verslo modeliai savo pagrindine veikla iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti netvarūs, tačiau tvaresnių sprendimų galima surasti visuose veiklos modeliuose. Pirmiausia reikėtų identifikuoti problemines vietas ir ieškoti optimalių sprendimų atsižvelgiant į aplinkosaugos, socialinius ir ekonominius kriterijus.

Pvz., transporto sektorius yra vienas didžiausių CO2 taršos šaltinių. Vienas efektyviausių būdų tai sumažinti – iškastinį kurą naudojančiose transporto priemonėse jį keisti elektros energijos ar vandenilio pagrindu išgaunama energija. Tačiau tokių priemonių rinkoje šiuo metu paprasčiausiai nėra. Progresyvios įmonės dalinasi savo sėkmės istorijomis, kuomet siekdamos mažinti taršą didelį dėmesį sutelkė logistikos planavimui. Tinkamai suplanuoti veiksmai leido CO2 išmetimus sumažinti 20–30%. Kitos su šiuo pokyčiu gautos naudos: pagerėjo vairuotojų darbo sąlygos, dėl mažesnio kiekio sudeginto kuro nebuvo patirta nuostolių, mažėjo įrangos remonto periodiškumas.

Jūsų vertinimu, tvarumo principų laikymasis apsunkina verslą ar padeda jam įsitvirtinti rinkoje?

Tvarumo reikalavimus šiuo metu kelia vis daugiau suinteresuotų šalių: valstybė, partneriai, klientai. Tai skatina skirtingas verslo aplinkas keistis. Ilgainiui, darniai besivystančios įmonės iš rinkos išstums mažiau tvarias. Jos sugebės pasiūlyti aplinkai mažiau taršų produktą, kurs socialinę naudą bei teiks ekonominę grąžą.

Ką byloja Jūsų patirtis – tvarumu lengviau rūpintis didelėms organizacijoms ar atvirkščiai – mažesnėms ir todėl, galbūt, lankstesnėms?

Tvarios organizacijos modelio įgyvendinimo procesas kiekvienoje organizacijoje – skirtingas. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: veiklos modelio, srities, dydžio… Lengviausia toms įmonėms, kurių veiklos modelis yra priskiriamas tvariai veiklai: atliekų perdirbėjams, atsinaujinančios energijos gamintojams, nevyriausybinėms organizacijoms ir kt.

Stambūs verslai gali skirti daugiau resursų, tačiau pokyčio įgyvendinimas jose dėl procesų gausos paprastai užtrunka ilgiau.