Palūkanų fiksavimas gali atnešti ir pelno, ir nuostolių

Augant bazinėms palūkanų normoms, būsto kreditų turėtojams kyla klausimas: ar verta fiksuoti palūkanas? Šia tema diskutuoja ne tik gyventojai. Ką tik Lietuvos bankas (LB) viešajai konsultacijai pristatė pasiūlymus, kaip išplėsti vartotojų galimybes gauti paskolas sutartam laikotarpiui fiksuotosiomis palūkanomis arba palankesnėmis sąlygomis refinansuoti turimą būsto paskolą. Praktika rodo, kad būsto paskolos su fiksuotąja palūkanų norma Lietuvoje beveik neteikiamos – priešingai nei daugelyje kitų Europos šalių. Vienareikšmiško atsakymo dėl fiksuotųjų ar kintamųjų palūkanų normų nėra, tai yra kiekvieno individualus apsisprendimas. Aptarkime, kaip įsivertinti savo situaciją, ir paanalizuokime keletą standartinių atvejų.

Pirmuoju žingsniu reikėtų įvertinti rinkos situaciją. Ar labiau tikėtina, kad palūkanos fiksuojamu laikotarpiu kils, ar kris. Nors yra įvairių analitikų nuomonių, spekuliacijų ir spėjimų, reikėtų vadovautis tik tuo, kas nesudėtingai suprantama kiekvienam iš mūsų. Pradėkime nuo esmės – ką reikėtų įsivertinti? Čia geriausia atsižvelgti į šių dienų aktualijas ir patikimus šaltinius. Imkime tris pagrindinius žinomus faktus šiuo metu:

• ECB kelia tarpbankines palūkanų normas siekdama valdyti augančią infliaciją;
• Infliacija šiuo metu, nors ir labai lėtai, tačiau mažėja;
• Euribor tendencingai auga.

Sudėjus šiuos faktus, atrodo, kad situacija tik blogės, nes ir reikšmingai pakeltos tarpbankinės palūkanų normos nesugeba taip efektyviai mažinti infliacijos. Tačiau reikėtų neskubėti ir suprasti esminį ECB tikslą, kuris nenumatė greito infliacijos mažinimo, nes tai turėtų per daug reikšmingų pasekmių Europos ekonomikai. Įvertinus ECB veiksmų pasekmes bei tendencijas galima manyti, kad infliacijos valdymo procesas užsitęs ir, tikėtina, truks bent metus, o kiek dar ilgiau – gana sunku nuspėti. Pabandykime pasidomėti daugumos analitikų viešai skelbiama nuomone, kuria spėjama, kad ECB nedidins normų daugiau nei iki 4 proc., kas tik pagrindžia negreitą infliacijos mažėjimo procesą, o kartu ir ilgiau aukštame lygyje išliekantį Euribor.

Antruoju žingsniu turėtume įsivertinti savo unikalią situaciją:

• Kiek kainuoja paskolos sutarties sąlygų keitimas (nurodomas sutartyje arba viešai skelbiamas internete)?
• Koks paskolos likutis ir likutinis terminas?
• Kokios paskolos grąžinimo sąlygos, tai yra, grafiko tipas, palūkanų tipas (nurodomi sutartyje)?

Surinkus visą šią informaciją galima gana nesudėtingai sumodeliuoti situaciją ir matyti atsakymą, ar labiau verta fiksuoti palūkanas, ar ne. Dar prieš pradedant modeliavimą reikėtų atsižvelgti į tai, kad dauguma bankų norės pritaikyti aukštesnę fiksuotąją palūkanų normą, nei esama kintamoji.

Siekiant sumodeliuoti situaciją, visada galima naudotis įvairiais metodais, gali pagelbėti ir „Microsoft Excel“ ar ChatGPT, bet taip pat puikiai veikia ir pieštukas bei lapas popieriaus. Nors dauguma bankų ir pateikia viešai prieinamas skaičiuokles, nereikėtų vien jomis pasikliauti, nes tikslios situacijos su jomis susimodeliuoti visgi nepavyks.

Pabandykime panagrinėti du atvejus su skirtingomis paskolų sumomis, pvz., 50 tūkst. Eur ir 100 tūkst. Eur. Būtina iš anksto perspėti, kad šie atvejai svarstomi teoriškai ir nebūtinai atitiks konkrečių asmenų turimų paskolų sąlygas, nes kiekvieną atvejį reikia analizuoti atskirai.

Pirmuoju atveju tarkime, kad bankas siūlo fiksuoti palūkanų normas 1–5 metams, toks paskolos pakeitimas kainuotų 300 Eur, paskolos grafikas – anuitetas su 2 proc. + 6 mėn. Euribor bei liko 20 metų mokėjimo grafiko. Euriborui taikome prielaidą, kad infliacijos suvaldymas tesis dar bent metus ir tuomet Euribor iš lėto pradės kristi. Atlikę skaičiavimus, nesunkiai pastebėsime, kad sutaupytume tik fiksuodami palūkanas dvejiems metams ir bendra sutaupoma suma siektų apie 50 Eur. Tuo tarpu, jei grafikas būtų linijinis, naudingi fiksavimo terminai daugeliu atvejų nepasikeistų, tačiau bendra sutaupoma suma padidėtų iki ~150 Eur. Pagrindinis kaltininkas – sutarties sąlygų keitimo mokestis, kuris anuliuoja beveik visą gaunamą naudą.

Antruoju atveju taikykime tokias pačias prielaidas, tik pakeiskime sutarties likutį į 100 tūkst. Eur. Atlikę skaičiavimus pastebėsime, kad bendra gaunama nauda fiksuojant palūkanas dvejiems metams siektų apie 350 Eur, o trejiems metams – apie 150 Eur. Fiksuodami kitokiais terminais naudos negauname. Tuo tarpu, jei grafikas būtų linijinis, naudingi fiksavimo terminai daugeliu atvejų nepasikeistų, tačiau bendra sutaupoma suma padidėtų iki ~600 Eur ir 300 Eur atitinkamai.

Taigi, nors ir vyrauja bendra nuomonė, kad fiksuoti verta, tačiau, kaip matome iš šių pavyzdžių, situacija tikrai nevienareikšmė ir priklauso nuo daugelio faktorių. Svarbiausia – nepasitikėti aklai siūloma nuomone ir pasiskaičiuoti patiems, nes yra nemažai atvejų, kai pasirinkus palūkanų fiksavimą situacija gali reikšmingai pablogėti, o fiksuojant ilgam, aukštesnės palūkanos nesumažės dėl pagerėjusio Euribor, o blogesnė situacija gali išlikti ilgai (analizuojamuose pavyzdžiuose papildomi nuostoliai bendrai gali viršyti net iki 2 tūkst. Eur). Galutinė išvada ir siūlymas – atlikti savo vertinimą remiantis patikimais šaltiniais ir tik tuomet kreiptis į banką bei prašyti pateikti pasiūlymą. Tik gavus naujo grafiko versiją įsivertinti – verta fiksuoti ar ne.